Главная А вы знали? Kokią įtaką žmonių veikla daro mūsų planetai, jos gamtai

Издательство "Baltosios gulbės"

Система Белояр

Наша книжная лавка



Наша кнопка
наша кнопка

Код для вставки
<a href=http://www.belyelebedi.lt" target="_blank"><img src =
"http://www.belyelebedi.lt/images/banner88x31.gif" alt="Белые лебеди" width="88" height="31" border="0" ></a>
Kokią įtaką žmonių veikla daro mūsų planetai, jos gamtai
Публикации - А вы знали?
Добавил(а) Administrator   
14.01.15 11:21

ĮVADAS

 

Pranešimas, kurį jūs skaitote, pasakoja apie tai, kokią įtaką žmonių veikla daro mūsų planetai, jos gamtai. Tačiau tai ne eilinis „siaubukas“ apie ekologinę katastrofą, ne kvietimas grandine prisirakinti prie gamyklos kamino ar atsisakyti civilizacijos gerovės ir gyventi urvuose. Tai iš įvairių miestų, skirtingo amžiaus, profesijos, interesų žmonių mėginimas pasidalinti tuo, kas mus vienija, – noru išsaugoti gamtą, santykiuose su gamta kartu surasti „auksinį vidurį“, kuris atves ir į harmoniją šeimoje, namuose, ir į mūsų mažosios tėvynės, Tėvynės ir apskritai harmoningo pasaulio vystymąsi. Kai mes galvojame apie žmogaus veiklą, kartais sakome – primindė, o kartais – gyvenime pėdsakų paliko. Kokį palikimą paliksite vaikams? Atsakymus į šiuos ir daugelį kitų įdomių klausimų jūs jau laikote rankose. Liko tik perversti puslapį...

 

 

Ar galima mus supantį pasaulį pavadinti sėkmingu?

Ar žmonija pasiekė paties svarbiausio – galimybės gyventi ir vystytis harmonijoje su pačiu savimi ir aplinkiniu pasauliu? Problemos, kurios žmoniją privertė susimąstyti apie ateitį: miškų degradacija, vandens, oro ir žemės užterštumas, gyvų organizmų rūšių išnykimas, resursų išnaudojimo pavojus, klimato pasikeitimai, žmonių veiklos sukeltos katastrofos. Šiandien daugeliui tapo aišku, kad mūsų vystymosi kelias veda prie gamtos degradavimo ir visuomenės problemų. Mūsų vaikai gali paveldėti išsekintą, užverstą atliekų kalnais planetą.

Žmonija turi pasirinkti: kaip gyventi toliau, kokiu keliu vystytis? Kažkas nusprendžia atsisakyti civilizacijos gėrovės ir grįžti į gamtą. Tačiau ar tai visiems tinka? Kažkas pasikliauja techniniu progresu ir naujomis technologijomis. Tačiau ar galės mūsų planeta patenkinti vis augančius poreikius ir aprūpinti mus visais būtinais resursais? Kurgi išeitis? Ar mes galime valdyti plėtrą taip, kad patenkintume savo poreikius ir kartu nepražudytume gamtos, kad išsaugotume jos grožį ir turtą? Toks kelias buvo atrastas. Vyriausybės ir daugelio pasaulio šalių mokslininkai kartu parengė stabilaus vystymosi koncepcija, kurios svarbiausias uždavinys yra išsaugoti gamtą ir patenkinti žmonių gyvenimo kokybę. Stabilus vystymasis – tai toks vystymasis, kuris patenkina šiuolaikines reikmes, bet nekelia grėsmės ateinančių kartų sugebėjimui patenkinti savo nuosavus poreikius (Budlandt, 1987 m.) Šiuos uždavinius galima įgyvendinti panaudojant principus, tapusius stabilaus vystymosi devizais: „mąstyti globaliai – veikti lokaliai“ ir „vietinė veikla – pasaulio varomoji jėga“. Tai reiškia, kad stabilų pasaulio vystymąsi galima pasiekti tik tuo atveju, jei kiekvienas miestas, didelis ar mažas, apskritai visuomenė ir kiekvienas žmogus gyvens ir veiks, savo poreikius ir galimybes palygindamas su mūsų planetos galimybėmis, jei mes suvoksime, kokius pėdsakus paliks mūsų darbai ir poelgiai.

Stabilaus vystymosi koncepcijos principai duoda mums bendrą supratimą, kaip patenkinti žmonių poreikius negriaunant gamtos. Tam, kad mes tuos principus galėtume panaudoti praktiškai, mums reikia žinoti ir atsižvelgti į teritorijos, kurios problemas mes norime išspręsti, savitumus: vieniems rajonams tai bus aplinkotvarka, kitiems – ligoninės, vaikų darželio statyba, tretiems – transporto problemos. Stabilus vystymasis – tai visų gyvenimo sričių gerinimas.

 

Šių problemų sprendimu ir turi užsiimti ne tik valdžios organai, bet ir gyventojai. Žmonių indėlis į rajono, kuriame jie gyvena, vystymosi valdymą gali būti įvairiopas. Apsvarstykime, pavyzdžiui, kiemo tvarkymą. Pensininkai kartu su savo anūkais gali pasodinti klombas ir rūpintis jomis. Pasiturintys, bet užimti žmonės gali išskirti pinigų, už kuriuos galima nupirkti sodinukų, o savivaldybė gali suremontuoti kelius ir pastatyti vaikų aikštelę. Tokiu būdu kiekvienas gali atrasti jam prieinamą būdą palikti gerą pėdsaką savo kiemo, rajono gyvenime. Suvienydami jėgas, mes galime surasti efektyviausią problemos sprendimo variantą.

Šiuo metu įvairiuose mūsų šalies kampeliuose ir kitose pasaulio šalyse vis daugiau atsiranda pavyzdžių, kaip žmonės užsiima vietinių problemų sprendimu, panaudodami stabilaus vystymosi idėjas. Remiantis jų patirtimi, buvo sukurtos rekomendacijos, kurias panaudodami gyventojai gali pakeisti jų gyvenamosios vietos situaciją. Tokie konkretaus rajono, miesto, gyvenvietės stabilaus vystymosi perėjimo žingsniai gavo pavadinimą Vietos pranešimas 21.

Kokie tai žingsniai? Nuo ko prasideda šis kelias? Pirmiausiai reikia surasti bendraminčių – žmonių, neabejingų tam, kas vyksta aplinkui, kartu su jais nustatyti kokios problemos yra jūsų rajone ir iš jų išskirti tas, kurias pirmiausiai būtina išspręsti. Taip pat reikia surasti gyventojus, kurių interesai paliečiami veikla, vykdoma jūsų teritorijoje. Kai jūs išryškinote problemas ir dalyvius, pasistenkite įsivaizduoti savo rajono ateitį: kokį jūs matote savo miestą, gatvę, kiemą, kokius pasikeitimus jūs norėtumėte įterpti į jo gyvenimą? Kai jūs aiškiai įsivaizduosite, ką ir kaip ruošiatės pakeisti, galima pradėti planuoti, o paskui realizuoti konkrečius veiksmus. Labai svarbu, kad šiame kelyje būtinai galėtumėte įvertinti savo veiklos rezultatus. Kaip tai galima padaryti? Egzistuoja taip vadinami stabilaus vystymosi indikatoriai. Apie vieną iš tokių indikatorių, kuris plačiai naudojamas visame pasaulyje, mes norime papasakoti kituose puslapiuose.

 

Ką mums sako„ekologinio pėdsako“ indikatorius?

„Ekologinis pėdsakas“ mums leidžia paskaičiuoti ir palyginti, kiek resursų gali duoti planeta (ar mūsų šalies, miesto, kur mes gyvename, teritorija), išsaugant gamtinius resursus, ir kiek iš tikrųjų savo poreikiams pasiimame resursų. Tuos du dydžius tarsi ant svarstyklių pasverdami, mes galime pasakyti, kaip išmintingai mes pasinaudojame mūsų Žemės turtais: kiek teritorijos, užimtos gyvenvietėmis, pramone, atliekų sąvartynais, parkais ir miškais; ar taip naudojant žemę gamta turi galimybę atkurti, dovanoti mums, mūsų vaikams ir būsimoms kartoms savo turtus? Ar planuodami ir tvarkydami ūkį atsižvelgiame, kad mums reikia ne tik šiandien nuimti gausų derlių ir gauti pelną, bet tai daryti ir ateityje?

Mūsų planeta labai turtinga ir derlinga, ji per milijonus metų sukaupė savo gamtinį kapitalą. Kiekvienais metais mums gamta dovanoja naują derlių ir jeigu jį išmintingai vartosime ir imsime iš gamtos tiek, kiek ji kasmet gali atkurti, jos dovanomis galėsime naudotis mes, mūsų vaikai, anūkai ir visos būsimos Žemės kartos. Deja, mes iš gamtos paimame daugiau, nei ji gali papildyti, ir jos turtų lieka vis mažiau ir mažiau. Didindami gamtinių resursų naudojimą biosferos neliečiamųjų atsargų sąskaita, mes gamtos galimybę atsikurti griauname. Žmonija jau šiandien 20 proc. viršijo leidžiamas vartojimo ribas. Dėl to vyksta gamtos degradacija, baigiasi jos resursai, didėja mūsų ekologiniai pėdsakai. Mūsų vaikams ir anūkams atiteks jau kita planeta – užteršta atliekomis, su toksinėmis upėmis ir užnuodytu oru, išnykusiais gyvūnais ir išsemtais resursais...

 

Ar mes norime savo vaikus apvogti?

Mes išmokome tiksliai paskaičiuoti, kokio ploto reikia, kad teritorija galėtų išmaitinti gyvūnų bandą.

 

Tačiau kodėl mes patys savęs nepasveriame ant tų pačių svarstyklių? Ar gali Žemė mus išmaitinti, patenkinti visus mūsų poreikius, neišsekindama savo gamtinių turtų?

 

Kodėl taip atsitinka? Dvi pagrindinės priežastys:

`                    1. Žmonių planetoje labai daug.

 

2. Kai kurie žmonės per daug nori. Jie vartoja resursus taip, lyg pas mus būtų ne viena, o daug planetų. Ar taip gamtos turtų visiems užteks? Mums ekologiniai pėdsakai sako, kad mūsų gamtinių resursų naudojimą galima įsivaizduoti kaip pyrago dalijimo procesą. Pyragas vienas – tiktai viena planeta. Štai kiek ir kokių gabalų kiekvienam atiteks – tai ir leidžia paskaičiuoti ekologinis pėdsakas. Deja, šiandien vieniems tenka per daug, o kitiems net paties būtiniausio neužtenka.

 

Kokiu būdu daromas „ekologinio pėdsako“ apskaičiavimas?

Planetoje gyvenimas yra visur, bet jis sukoncentruotas maždaug ant ketvirtadalio Žemės paviršiaus, t.y. mums tinkantys yra tik 4 proc. vandenyno, ir 18 proc. sausumos ploto. Būtent šitie 22 proc. planetos paviršiaus turtingi gamtinių išteklių ir naudojami žmonijos savo reikmėms.

 

Ekologiniai pėdsakai – tai kompleksinis stabilaus vystymosi indikatorius, kurį panaudojus galima nustatyti, kokį kiekį derlingų žemių naudoti ūkiui ir kokiai veiklai? Tyrinėjant ir apskaičiuojant ekologinius pėdsakus, mes galime sužinoti, kaip panaudojami, skirstomi ir keičiasi esami šalies, miesto ar visos žmonijos žinioje, derlingų žemių plotai? Pasinaudodami „ekologiniais pėdsakais“ mes galime įvertinti, ar esame išmintingi valdovai, ar didelis mūsų indėlis palaikant miesto ir visos planetos gerovę?

 

Šioje teritorijoje mes statome gamyklas ir tęsiame kelius, auginame grūdus ir ganome gyvulius, čia pat – poilsio vietos ir šiukšlių sąvartynai. Jei visus gyventojus apgyvendinti tose žemėse, tai kiekvienam žmogui teks 1,8 ha derlingos žemės. Būtent tiek šiandien planeta gali išskirti derlingos žemės vieno žmogaus poreikiams. Tai maksimalus skaičius, kuris neatsižvelgia į tai, kad kitų rūšių gyvoms būtybėms taip pat reikalingi gamtiniai resursai. Juk mūsų planetos turtai priklauso ir žmonėms, ir milijonams Žemėje gyvenančių organizmo rūšių. Ar mes pasiruošę gamtiniais turtais dalintis su kitais mūsų planetos gyventojais? Kiek žemės ir gamtinių gėrybių mes pasiruošę atiduoti laukinei gamtai?

 

Mokslininkai sako, kad būtent laukinė gamta užtikrina mūsų planetos gyvenimo stabilumą. Jei mes nepaliksime draustinių ir viską paversime miestais, laukais, gamyklomis, mes sugriausime globalinę santvarką, kuri Žemėje formavosi daugelį milijonų metų. Kiekgi šiandien mes panaudojame teritorijos, kad patenkintume savo poreikius? Kokį ekologinį pėdsaką sudaro mūsų poreikiai?

Ekologiniai pėdsakai parodo, kad didžiausią problemą sudaro tai, kiek mes suvartojame. Būtent su šia problema dirba ekologinis pėdsakas. Jis mums sako apie tai, kiek žemės panaudojama mūsų poreikiams patenkinti.

Kiekviena šalis turi savo ekologinį pėdsaką – savo ūkinės ir politinės veiklos žymę. Šitas pėdsakas susideda iš tūkstančio mūsų kasdieniško gyvenimo poelgių. Mes įvairiai panaudojame gamtinius resursus ir paliekame įvairų ekologinį pėdsaką: kažkas gyvena taip, lyg tik jam visa planeta priklausytų, o kažkas badauja.

Galiausiai kai kuriuose šalyse susidarė gamtinių resursų pereikvojimas. Tada jie ima jį „skolon“ iš savo palikuonių, kurie paveldi nuniokotas žemes. O kai kurie – naudoja kitų šalių turtus. Dabar, dėl to, kad prekes ir resursus galima įvežti iš kitų pasaulio regionų, gamybą išdėstyti kitų šalių teritorijose, savo atliekas išvežti už šalies ribų, galima tokia situacija: Europos poreikių palaikymui papildomai išnaudojama 2,5 Europos teritorijos dydžio. Jeigu visi gyventų kaip vidutinis amerikietis, mums 6 planetų prireiktų. Olandija savo gyvenimo būdui patenkinti naudoja teritoriją, 6 kartus viršijančią savo pačios teritoriją. Kitų šalių duomenis jūs galite rasti kasmetėse „Gyvosios planetos“ ataskaitose, publikuojamose Internete: www.panda.org.

 

Kokia situacija Rusijoje? Ką ekologiniai pėdsakai sako apie Rusiją?

„Rusija dėl savo didžiulės teritorijos ir ganėtinai mažo gyventojų tankumo gali būti laikoma ekologine supervalstybe, t. y. šalimi, išskirtinai tiekianti ekologines paslaugas visam likusiam pasauliui“ (Matis Vakernagel, Globalinio ekologinio pėdsako tinklo vykdomasis direktorius).

 

Kas nors gali pasakyti: mes turime daug žemių mūsų veiklai plėsti, daug resursų. Tai taip. Kaipgi mes jais disponuosime? Ar mes pamėgdžiosime tuos, kas taip „nuostabiai“ išmoko vartoti savo gamtos kapitalą, rūpinsimės savo „klestėjimu“, kaip tai daro „supervalstybės“? Ar mes nuspręsime, kad mūsų ekologinis rezervas – mūsų gamtos turtai – tai pats svarbiausias kapitalas, kuris garantuoja mūsų ir mūsų vaikų gėrovę, ir mes jį saugosime bei tausosime?

Ekologinis pėdsakas leidžia nustatyti ne tik planetos, šalies ar miesto kasmetę situaciją, bet ir išaiškinti jūsų organizacijos ir net jūsų namų ūkio ekologinius pėdsakus:

http:// www.epa.vic.gov.au./eco–footprint. Negana to, kiekvienas iš mūsų gali paskaičiuoti savo asmeninį ekologinį pėdsaką: jeigu jums įdomu sužinoti, kokį būtent jūs ekologinį pėdsaką paliekate planetoje, atsakykite į anketos klausimus.

 

 

 

Anketa

 

Kokį ekologinį pėdsaką jūs paliekate?

Brangūs draugai!

Jie jūs norite sužinoti, koks asmeniškai jūsų ekologinis pėdsakas, atsakykite į anketos klausimus. Apskaičiuojant ekologinį pėdsaką reikia atsirinkti atitinkančius jūsų gyvenimo būdą patvirtinimus ir atlikti nurodytus dešinėje balų kiekio sudėtį/atimtį. Sudėdami balus, jūs turėsite ekologinio pėdsako dydį.

 

1.Būstas

1.1. Jūsų būsto plotas leidžia laikyti katę, o normalaus dydžio šuniui būtų ankšta  +7

1.2. Didelis erdvus butas   +12

1 3  Kotedžas dviem šeimoms    +23

Už pirmuosius tris klausimus gautus taškus padalinkite į tą kiekį žmonių, kurie gyvena jūsų bute ar jūsų name.

 

2. Energijos panaudojimas

2.1. Jūsų namui apšildyti naudojama nafta, gamtinės dujos ar anglis  +45

2.2. Jūsų namui apšildyti naudojama vandens, saulės ar vėjo energija  +2

2.3. Dauguma iš mūsų gauna elektros energiją iš degių iškasenų, todėl pridėkite dar +75

2.4. Jūsų namo šildymas padarytas taip, kad galite jį reguliuoti priklausomai nuo oro  –10

2.5. Jūs namuose šiltai apsirengęs ir miegate po dviem antklodėmis  –5

2.6. Jūs visada išjungiate šviesą išeidami iš kambario  –10

2.7. Jūs visada išjungiate savo buities įrenginius, nepalikdami įjungtų į tinklą  –10

 

3.Transportas

3.1. Į darbą važiuojate miesto transportu   +25

3.2. Į darbą einate pėstute ar važiuojate dviračiu  +3

3.3. Jūs važinėjate įprastu lengvuoju automobiliu  +45

3.4. Jūs naudojatės dideliu ir galingu automobiliu pilna pavara  +75

3.5. Atostogauti jūs skridote lėktuvu  +85

3.6. Atostogauti jūs važiavote traukiniu, kelionė užėmė iki 12 val.  +10

3.7. Atostogauti jūs važiavote traukiniu, kelionė užėmė daugiau nei 12 val.  +20

 

4. Mityba

4.1. Maisto produktų parduotuvėje ar turguje jūs perkate šviežius vietinės gamybos produktus (duona, vaisiai, daržovės, žuvis, mėsa), iš kurių patys gaminate pietūs  +2

4.2. Jūs teikiate pirmenybę jau apdorotiems produktams, pusfabrikačiams, šviežiai šaldytiems paruoštiems patiekalams, kuriuos reikia tik pašildyti, o taip pat konservams ir nežiūrite, kur jie pagaminti  +14

4.3. Daugiausia jūs perkate paruoštus ar beveik paruoštus naudojimui produktus, tačiau stengiatės, kad jie būtų pagaminti arčiau namų  +5

4.4. Jūs mėsą valgote 2–3 kartus per savaitę  +50

4.5. Jūs mėsą valgote tris kartus per dieną  +85

4.6. Teikiate pirmenybę vegetariškam maistui  +30

 

5. Vandens ir popieriaus panaudojimas

5.1. Kiekvieną dieną maudotės vonioje  +14

5.2. Du tris kartus per savaitę maudotės vonioje  +2

5.3. Vietoj vonios maudotės po dušu  +4

5.4. Kartais laistote savo sodo sklypą ar plaunate iš laistymo žarnos automobilį  +4

5.5. Jei jūs norite paskaityti knygą, tai visada ją nusiperkate  +2

5.6. Kartais knygą imate bibliotekoje ar pasiskolinate iš draugų  –1

5.7. Perskaitę laikraštį jį išmetate  +10

5.8. Jūsų užsakytus ar pirktus laikraščius po jūsų dar kas nors skaito  +5

 

6. Buitinės atliekos

6.1.Visi sukuriame daugybę atliekų ir šiukšlių, todėl pridėkite sau:  +100

6.2. Ar per pastarąjį mėnesį jūs nors kartą pridavėte butelius   –15

6.3. Išmesdami šiukšles, makulatūrą neatidedate į atskirą konteinerį  –17

6.4. Jūs priduodate gėrimų ir konservų tuščias skardines  –10

6.5. Jūs išmetate į atskirą konteinerį plastiko pakuotes –8

6.6. Jūs stengiatės pirkti ne fasuotas, o sveriamas prekes; gautą parduotuvėje įpakavimą naudojate ūkyje  –15

6.7. Iš naminių atliekų darote kompostą savo sklypui tręšti  –5

 

Jei jūs gyvenate mieste, kur yra pusė milijono ir daugiau gyventojų, jūsų bendrą rezultatą padauginkite iš 2.

Susumuojame:

Gautą rezultatą padalinkite iš šimto ir Jūs žinosite, kiek žemės paviršiaus hektarų reikia, kad būtų patenkinti visi jūsų poreikiai ir kiek reikia planetų, jeigu visi gyvens taip, kaip jūs!

 

Kad mums visiems užtektų vienos planetos, 1 žmogui turi tekti ne daugiau kaip 1,8 ha produktyvios žemės. Palyginimui: vidutinis JAV gyventojas išnaudoja 12,2 ha (5,3 planetos!), vidutinis europietis – 5,7 ha (2,8 ha), o vidutinis Mozambiko gyventojas – išvis 0,7 ha (0,4 planetos). Vidutinis Rusijos gyventojas išnaudoja 4,4 ha (2,5 planetos).

 

Kuo dar ši anketa gali būti jums naudinga?

Jeigu jūs norite sumažinti savo ekologinį pėdsaką, anketa padės pamatyti, kuri gyvenimo sritis įneša didžiausią indėlį į jo dydį. Taip pat, galima pagalvoti ir nuspręsti, kokią gyvenimo sritį jūs pasiruošę pakeisti. Galbūt jūs seniai svajojote pakeisti savo gyvenimo būdą – važiuoti dviračiu, vartoti sveikesnį maistą, optimizuoti savo namų ar vasarvietės ūkį – ekologinis pėdsakas jums padės ne tik realizuoti savo svajones, bet ir padėti planetai.

 

Mes dėkojame, jei pranešite mums gautus rezultatus! Juos siųskite adresu:

e–mail: ku@indepsoeres.spb.ru

 

Mūsų rajonas, gatvė, namas, kiemas. Kokius pėdsakus mes paliekame ten, kur gyvename?

Kaip pamatyti, ar laimingas mūsų miestas, rajonas, kiek patogu ir gera jame gyventi?

Paprasčiausiai tai įvertinti galima tuo, kaip jis atrodo, kaip gerai sutvarkytas. Čia mums padės ekologinis pėdsakas!

 

Mūsų kiemas, mūsų rajonas – ar mums rūpi jo likimas? Mes einame per savo kiemą, skubame į darbą ar mokyklą, vaikščiojame ten su savo vaikais, ilsimės vakarais. Jei mes rūpinamės savo kiemu, mes ne tik geriname savo rajono, miesto išorę, mes mažiname mūsų ekologinį pėdsaką! Visada paprasčiau ir lengviau pakeisti situaciją ten, kur mes gyvename, kur žinome esamas problemas ir galime panaudoti savo jėgas joms spręsti. Ne veltui vienas iš stabilaus vystymosi koncepcijos šalininkų lozungų tapo: vietinė veikla – pasaulio varomoji jėga. Vienas iš neabejingųjų savo rajono likimui veiksmingas veiklos būdas – galimybė pasiūlyti savo idėjas ir gauti palaikymą esamoms problemoms spręsti.

Daug priklauso nuo žmonių kultūros ir jų atsakomybės jausmo, nuo vaikų auklėjimo ir neabejingumo tam, kas vyksta aplinkui. Deja, mes dažnai matome vaizdą, apie kurį galima pasakyti: gyventojai „primindė“, o ne gerus pėdsakus paliko.

Ar žinote, kas vyksta jūsų rajone? Ar jūs pasiruošęs jo gyvenime palikti savo pėdsaką? Nori pakeisti pasaulį, pradėk nuo savęs!

 

Ekologiniai mūsų protėvių pėdsakai: rusiškos gamtos išsaugojimo tradicijos.

Šiuolaikiniame pasaulyje daug kalbama apie ekologiją ir racionalų gamtos vartojimą. Ar mes pamąstėme apie tai, kad tausus gamtos ir jos gėrybių vartojimas – tai ne tapusi populiaria laikraščių apsvarstymo tema, o mūsų protėvių mums paliktas tradicijų tęsinys. Rusų žmogus su gamta visada gyveno santaikoje. Daugelis senybinių rusų dainų paskirtos motinai žemei, vandeniui, medžiams ir dainose kalbama apie juos su meile ir pagarba.

 

Rūpestingas šeimininkas stengėsi ne sunaikinti supančią jį gamtą, o ją išsaugoti. Jis viską suvartodavo. Netgi pelenus pavartodavo ūkyje, iš jų darydavo šarmą – nūnai pamirštą universalią skalbimo priemonę.

Šarmo receptas. Paimkite talpą, iki pusės pridėkite pelenų ir pamaišydami, beveik iki viršaus užpilkite vandeniu. Griebtuku surinkite iškilusius angliukus. Talpą su tirpalu parai pastatykite šiltoje vietoje, periodiškai pamaišydami. Arba galima 3 valandas virinti ant silpnos ugnies. Po to leiskite tirpalui nusistovėti, paskui atsargiai nupilkite. Svarbiausia, kad jis būtų

visiškai permatomas. Likusiomis talpoje nuosėdomis, turtingomis mikroelementų pamaitinkite augalus. Reikia būti saikingam.

Kai tirpalas – šarmas paruoštas, jį vartojame trinkti galvą ir kūną kaip šampūną ar skystą muilą (50–100 ml), skalbimui (200–500 ml skalbinių mazgotuvei, 6–8 val. reikia užmerkti, priklausomai nuo užterštumo). Linkime sėkmės!

Drabužius siūdavo iš lino. Ši medžiaga buvo ne tik ilgalaikė, bet ir naudinga kūnui, priešingai, nei sintetinės medžiagos. Iš medžiagos likučių buvo pinamos virvės, išnašas sunaudodavo namų ūkyje. Buityje daugiausiai naudodavo medinius instrumentus. Juos gaminant ypatingą dėmesį skirdavo teisingam medienos paruošimui. Nors jos Rusioje buvo daug, medžius nukirsdavo tik tam tikram tikslui, atsižvelgiant į gamtos ritmus (metų laiko, mėnulio ir saulės fazės), kas garantuodavo aukščiausią kokybę ir medienos ilgaamžiškumą, todėl buvo nereikalingi cheminiai padengimai ir impregnantai. Užtat rakandai ilgai tarnaudavo (dar iki šiol išsilaikiusios medinės trobos stovi per amžius), nepūdavo tilteliai per upę ir net medinės puodšakės bei duonos lopetos nedegdavo, o tik juodavo nuo ugnies.

 

Nuo amžių mūsų protėviai rūpestingai žiūrėdavo į vandenį, saugojo, kad šaltiniai ir upės būtų švarūs. Ne veltui tiek daug rusų pasakų pasakoja apie „gyvą vandenį“. Šiuolaikiniuose kaimiškuose namuose, kur nėra vandentiekio, per parą vienam žmogui suvartojama panašiai 7–10 l vandens, kas dešimčia kartų mažiau, nei suvartoja miestų gyventojai. Per pirmą gyvulių išgynimą į lauką juos šlakstė vandeniu, kad visus metus būtų sveiki. Per Tris Karalius maudėsi eketėje, manė, kad tą dieną visas vanduo šventas. Pavasarį tradiciškai valė šulinius, šventino ir aplink sodino medžius.

Žemdirbystėje dėl organinio tręšimo ir sėjomainos dirvų nenualindavo, ir metai iš metų gaudavo gausų derlių. Gyvendami greta su gamta, žmonės gerai žinojo maistines ir gydomąsias laukinių augalų savybes. Laukiniai valgomi augalai, ypač pavasarį ir vasarą sudarė žymią jų raciono dalį.

Laukinių valgomų augalų salotų receptas. Nuskinkite šviežių šviesiai žalių siauralapių gauromečių, garšvų, balandūnių, vėdarėlių, žvaginių ūglių. Pridėkite truputį šviežių svogūnų ir česnakų, o taip pat pasirinktinai keletą aitrių žolių lapelių: mėtų, kraujažolių, gelsvių. Smulkiai supjaustykite, išmaišykite, pasūdykite ir truputėlį pagrūskite, kad išsiskirtų sultys. Pagardinkite saulėgrąžų aliejumi ar grietine. Salotas skanu valgyti su koše, bulvėmis, sriuba. Gero apetito!

 

Dabartiniu metu Rusijoje daugiau nei 73 % gyventojų gyvena miestuose. Dažnai šiuolaikinio žmogaus gyvenimas tolimas nuo gamtos ir daugelį gamtos naudojimo tradicijų dabar mums sudėtinga pritaikyti. Tačiau daug ką iš mūsų protėvių amžiais sukauptos išminties galima panaudoti ir šiomis dienomis ir miesto butuose, ir vasarnamių sklypuose. Mes čia pateikėme tiktai 2 receptus, bet jeigu pamąstytumėte ir paieškotumėte, tai jų labai daug rastumėte.

Rusijoje miesto gyventojų skaičius pradėjo dominuoti tik XX amžiuje, bet per tą trumpą laikotarpį žmonių veikla tapo labiausiai pražūtinga gamtai. Žmonės, apsigyvenę miestuose vis mažiau rūpinosi supančios aplinkos išsaugojimu. Gamta sumokėjo negailestingai: miestuose gimstamumas visada buvo mažesnis nei mirtingumas, ten kildavo baisių epidemijų.

Smarkus gamtos apkrovos padidėjimas atvedė prie to, kad ekologinės katastrofos tapo gyvenimo norma. Kaip į tai atsilieps gamta? Visame pasaulyje pripažinta būtinybė rūpintis aplinka, taip pat ir Rusijoje. Stengiantis išsaugoti gamtą mums yra į ką atsiremti. Liaudies tradicijos suformavo žmoguje tausų požiūrį į gamtą, suvokiant ją kaip gyvą, jautrų organizmą, iš kurio galima paimti tik tai, ko būtinai reikia, ir nieko nereikalingo. Ši tradicija vis dar gyvena mumyse, tačiau labai giliai paslėpta. Jei mes ją prisiminsime, tai rasime būdą ir mūsų sąlygomis išsaugoti gamtą.

 

 

PABAIGA

 

Brangūs draugai! Dėkojame už su mumis praleistą laiką!

Mes tikimės, kad Jums ekologinis pėdsakas padės pajausti, kad visi mes – vienos planetos gyventojai ir kad nuo kiekvieno iš mūsų priklauso jos ateitis. Visi mes turime pasirinkti, kokį pėdsaką paliksime? Ar tai bus geras pėdsakas, ar mes „primindysime“... KIEKVIENAS IŠ MŪSŲ TURI PASIRINKTI!

Džiaugsimės sužinoję apie jūsų, jūsų draugų ir artimųjų pasirinkimą. Atsiųskite mums savo istorijas! Mes papasakosime jas kitose knygose apie ekologinį pėdsaką.

 

 

Ivan Pavlovič Kuliašov, Antonina Aleksejevna Kuliašova

Center for Independent Social Research (CISR)

e–mail: ku@indepsocres.spb.ru

Последнее обновление 14.01.15 11:25
 
 
Занятия психофизической практикой
«БЕЛОЯР»
проходят ПЕРСОНАЛЬНО
Телефон для справок:
867683360
Подробнее
ЕГИСТРАЦИЯ ОБЯЗАТЕЛЬНА

Международная газета
«Быть Добру»

Международная газета
«Родовое поместье»

Международная газета
«Родная газета»

Родовые поместья
Беларуси