Главная Питание KARTI TIESA APIE ALŲ

Издательство "Baltosios gulbės"

Система Белояр

Наша книжная лавка



Наша кнопка
наша кнопка

Код для вставки
<a href=http://www.belyelebedi.lt" target="_blank"><img src =
"http://www.belyelebedi.lt/images/banner88x31.gif" alt="Белые лебеди" width="88" height="31" border="0" ></a>
KARTI TIESA APIE ALŲ
Здрава - Питание
Добавил(а) Administrator   
14.01.15 11:17

KARTI TIESA APIE ALŲ

 

Nepaisant to, kad alus seniai žinomas, o apyniai kultivuojami apie 1000 metų, iki šiolei neaišku, kaip tas „gėrimas“ veikia žmogaus organizmą. Iš vienos pusės, galima perskaityti daugybę odžių alui, pasibaigiančių rekomendacijomis alų vartoti nėščioms, krūtimi maitinančioms moterims, duoti alų kūdikiams „kad geriau miegotų“; iš kitos pusės, vyriausiasis Rusijos sanitarijos gydytojas Genadijus Oniščenka sako: „Ne AIDS, ne tuberkuliozė pražudys Rusiją, o jaunosios kartos alaus priklausomybė“. Tai kurgi teisybė? Aš šiame straipsnyje daug nekalbėsiu apie esančio aluje alkoholio poveikį, o sustosiu prie kitų aspektų: alaus mėgėjų lytinės sferos sutrikimų, aluje esančių psichoaktyvių ir narkotinių medžiagų bei alkoholio rūgimo šalutinio junginio – „fuzelio“. Pabaigoje apsvarstysime kai kuriuos socialinius ir ekonominius alaus vartojimo aspektus.

 

 

Buvo seniai pastebėta, kad alkoholinių gaminių vartojimas sukelia vyrų feminizaciją ir moterų muskulingumą, t. y. vyrams atsiranda kai kurie moterų požymiai ir išsivysto impotencija, o moterys tampa „vyriškomis“ – šiurkštėja balsas, charakteris, atsiranda veido plaukuotumas. Tarp visos šiuo metu prieinamos alkoholio įvairovės, būtent alus ypatingai neigiamai paveikia vyrų ir moterų lytinių hormonų sudėtį. Tik 1999 metais oficialioji medicina rimtai užsiėmė šio reiškinio esme. Pasirodo, kad apynių spurgos, vartojamos priduodant alui specifinį kartumo skonį, turi 8-prenilnaringenino (8-PN) – medžiagos, priklausančios fito-estrogenų klasei („fito“ – rodo sąsają su augalais, estrogenas – moters lytinis hormonas).

Panašūs junginiai atrandami ir kai kuriuose kituose augaluose, pavyzdžiui, raudonosiose dobiluose, liucernoje. Liaudies medicina seniai žinojo tą reiškinį, ir piemenys rūpinosi, kad galvijai nesuėstų per daug tokių augalų. Priešingu atveju gresia bergždumas, kas ir įvyko Australijoje, kai avių ganyklos buvo tik iš raudonųjų dobilų. Tačiau reikia pažymėti, kad 8-PN savo jėga 10–100 kartų pralenkia visus likusius fito-estrogenus ir pagal aktyvumą priartėja prie žmogaus hormono – estrogeno. Nuo 1999 metų šis faktas aktyviai aptarinėjamas specialiojoje mokslinėje literatūroje, tačiau plačiam skaitytojų ratui ši informacija lieka neprieinama.

Kas yra lytiniai hormonai? Lytiniai hormonai reguliuoja lytinių organų formavimąsi ir vystymąsi, antraeilių lytinių požymių pasireiškimą ir kai kurias žmogaus elgesio sritis. Jeigu kalbama apie vyro ir moters skirtumus, tai pirmiausia jie nulemia tai, kad vyro organizme pagamina vyrišką hormoną (testosteroną), o moters organizme – moterų (estrogeną). Būtent šių medžiagų veikimas ir suteikia ne tik išorinius vyrų ir moterų skirtumus (be jų vidaus ir išorės organai iš viso nesiformuoja), bet ir vyrui duoda didelės raumenų jėgos, atitinkančios jo figūrą, veido plaukuotumą, vyrišką balsą ir charakterį, o moteriai – moterišką figūrą, veido švarumą, švelnesnį balsą ir moterišką charakterį.

Jeigu žmogus pradeda vartoti nebūdingą jam hormoną, tai jo išvaizda, balsas, charakteris smarkiai keičiasi. Šituo naudojasi žmonės, kurie sąmoningai nori pakeisti savo lytinę priklausomybę.

Svarbi hormonų savybė yra jų didelis aktyvumas net mažose koncentracijose. Sveikos moters organizme per parą pagaminama tiktai 0,3 – 0,7 mg estrogeno, kuris pagal svorį atitinka pusę cukraus kruopelės! Šito kiekio visiškai pakanka, kad žmogus būtų moterimi. Veikiančioji moteriškojo hormono koncentracija pervedant į estrogenus viename litre alaus gali pasiekti 0,15 mg. Vis dėlto reikia pažymėti, kad aluje 90 proc. fito-estrogeno būna neaktyvios formos, bet 30 proc. europiečių žarnyno mikroflora dirba tokiu būdu, kad hormoną aktyvuoja organizmo viduje – plonajame žarnyne.

Ką alus duoda vyrui? Vyras, vartodamas alų, savo organizme iš esmės pakeičia vyrišką hormoną į moterišką. Anksčiau vyriškas hormonas jam suteikdavo aktyvumą, valingumą, pergalės siekimą, norą būti lyderiu, o dabar mes turime bevalią, apatišką būtybę, tarpinės giminės, sugebančią tik gulėti ant sofos ir bukai žiūrėti į televizorių. Vėliau gali atsirasti irzlumas ir niekšiškumas.

Tokios būtybės figūra taip pat keičiasi – išplatėja dubuo, taukai kaupiasi pagal moters tipą – klubuose. Pilvo raumenys silpsta ir atsiranda „alaus pilvas“. Padidėja apaugusios taukais krūtinės liaukos, jos tabaluoja priekyje papildydamos šito „vyro“ išvaizdą. Kai kuriais duomenimis užleistais atvejais iš tų „krūtinių“ sunkiasi krekenos.

Širdis priversta kiekvieną dieną perpumpuoti pernelyg didelį kiekį skysčių, patenkančių su alumi, pastebimai padidėja jos dydis, sienelės tampa plonesnės ir drėblios, išorinėje pusėje apauga taukais. Vystosi išeminė širdies liga ir padidėja infarkto rizika, fizinis krūvis pakeliamas vis sunkiau, atsiranda dusulys. Gydytojai šį sindromą vadina „alaus“ arba „bavariška“ širdimi.

Vis problemiškiau atlikti vyriškas pareigas, palaipsniui vystosi impotencija, moters potraukį pakeičia alaus potraukis. Tokiu būdu pasitvirtina pirmojo Vokietijos reichkanclerio Bismarko žodžiai: „Nuo alaus tampama tinginiais, kvailiais ir nepajėgiais“ (turima omenyje vyriška bejėgystė).

Ką alus duoda moteriai? Moters organizmas veikia sudėtingiau ir subtiliau nei vyriškas, kiekvieną mėnesį hormoninis fonas iš esmės keičiasi ir brovimasis į šį subtilų mechanizmą fito-ekstrogenais ar kitais hormoniniais preparatais gresia rimtomis pasekmėmis, iki pat nevaisingumo (kaip avims Australijoje). Normalios būklės moters organizmas pagamina tiek estrogenų, kiek jam šiuo momentu reikia. Jei moteris geria alų ir tokiu būdu į savo organizmą įveda papildomą kiekį moteriško hormono, o tai gali sukelti, kaip parodė bandymai su žiurkėmis, gimdos padidėjimą, gimdos ir makšties audinių išvešėjimą, nesaikingą išskyrų ir gleivių išsiskyrimą kiaušintakiuose, menstruacijų ciklo sutrikimą.

Jeigu vyrams, vartojantiems alų sumažėja potraukis priešingai lyčiai, tai moterims, priešingai, padidėja, kas sukelia disharmoniją šeimyniniuose santykiuose. Ypač liūdna stebėti merginą su alaus buteliu vienoje rankoje ir cigarete kitoje, praeivių akivaizdoje kybančią ant kokio nors vaikino. Tai galima pavadinti „kačių rujojimu“, kai merginos lytinis potraukis tiek padidėjęs, kad ji praranda būdingą kuklumą ir pradeda žaisti aktyvų dominuojantį vaidmenį, įsisiūlydama vaikinui. Tarp kitko pažymėsime, kad tabako dūmuose aptiktas visas spektras fito-estrogenų, o vyrams rūkymas sukelia impotenciją, išsivystančią per 10–20 metų. Rujojimas yra pamišimas, kai protas jau nepajėgus kontroliuoti hipertrofuotą geidulį. Deja, kartais merginos priima tai kaip normą ir neįtaria, jog šio psichinio sutrikimo priežastis – alus, rūkymas ir kartu su reklama primetamas atitinkamas elgesio ir gyvenimo stilius.

Nenoriu, kad šis straipsnis būtų įvertintas, kaip kvietimas pereiti nuo alaus prie stipresnių alkoholinių gaminių – vyno ir degtinės. Būtent tokiu melagingu keliu patraukia pradedantysis alkoholikas, palaipsniui didindamas stiprumą ir vartojimo dozę! Reikia pažymėti, kad bet kokie svaigalai ir vyrams, ir moterims sukelia hormoninius sutrikimus, nes alkoholis ilgainiui slopina funkcijas ir sukelia sėklidžių, kiaušidžių, antinksčių ir kepenų audinių išsigimimą, t. y. tų organų, kurie reguliuoja žmogaus hormonų foną. Tačiau pagrindinį smūgį alkoholis suduoda smegenims, užmušdamas jos ląsteles ir pirmiausiai pažeisdamas pačias jautriausias galvos smegenų žievės funkcijas. Tokiu būdu supaprastinant problemą galima pasakyti: jei žmogus nori iš pradžių tapti moraliniu luošiu, o jau paskui – impotentu, tai jis geria degtinę, o jeigu teikia pirmenybę atbulinei sekai – iš pradžių impotencija, o paskui luošumas, tai geria alų. Normaliam žmogui nei alus, nei degtinė nereikalingi.

Tačiau vyrams ir moterims, pamėgusiems alų, yra vilties – išsiskyrę visiems laikams su šiuo gėralu, jie savo organizmui duos galimybę atstatyti pradinį hormoninį statusą ir, laikui bėgant, galės susigrąžinti prarastą sveikatą. Tiktai atsisakyti alaus tokiems žmonėms kartais būna labai sunku. Kodėl? Laikas prisiminti apynius.

Botanikų požiūriu, artimiausias apynio giminaitis – kanapė, juos net galima sukryžminti ir gauti hibridą. Iš kanapių gaminami narkotikai marihuana ir hašišas. Apynys šių narkotinių medžiagų irgi turi, nors ir mažesnės koncentracijos. Be to, apyniai pagamina šiek tiek morfijaus – veikiantis opiumo ir heroino pagrindas. Iš tikrųjų, aluje esantis alkoholis taip pat yra narkotikas, kuriam susiformuoja nesveikas potraukis – tokia Pasaulinės sveikatos apsaugos organizacijos nuomonė, patvirtinta 1975 metais. Šitą faktą pažymi valstybinis etanolio standartas ГОСТ 5964-82: „Etilo spiritas – <...> priklauso stipriai veikiantiems narkotikams“. Potraukis alui formuojasi nežymiai ir greičiau, nei kitiems alkoholio gaminiams, o gydoma alaus priklausomybė dar sunkiau, nei įprasta. Tokiu būdu suskirstydami narkotikus į „startinius“ ir „pribaigiančius“, tabaką ir alų priskirsime startiniams narkotikams. Alus ypatingai pavojingas tuo, kad būtent jį vartojant vykdomas labai ankstyvas vaikų iki 7 metų pripratinimas vartoti alkoholį. Ši aplinkybė turi ypač negatyvų poveikį tolimesniam paauglio protiniam, fiziniam ir lytiniam vystymuisi.

Porą žodžių apie tai, kaip gaminamas tradicinis alus. Alkoholio rūgimas vyksta panaudojant miežinį salyklą, kurio angliavandeniai alaus mielėmis perdirbami į etilo spiritą. Tačiau be etilo spirito mielės išskiria dar visą „puokštę“ medžiagų – didelį spiritų (metilo, propilo, izo-amilo ir kitų) rinkinį, sudėtingus eterius, aldehidus, ketonus – visa tai, kas vadinama „fuzeliais“. Kaupiantis šiems nuodams ir etilo spiritui mielės žūsta, nes aplinka tampa netinkama tolimesniam jų gyvenimui. Pagamintas alus realizuojamas vartotojams, kartais net nefiltruotas nuo šių mikroorganizmo palaikų.

Liaudis teisingai sako: „Alus ne degtinė“. Tikrai, savo toksikologiniu apibūdinimu alus, įskaitant vartojimo kiekį, žymiai blogesnis už degtinę, net blogesnis už naminukę! Juk degtinės gamintojai jos paruošimui naudoja specialiai išvalytą spiritą. Nors spiritas – tai nuodas, ardantis smegenis, bet jie didžiuojasi tuo, kad išvalo jį nuo fuzelių – dar toksiškesnių medžiagų. Net degtindariai neišpilsto naminio alaus šiaip sau į butelius, bet jį pervaro, kartu nors iš dalies spiritą išvalo nuo sunkiųjų fuzelio komponentų. Remiantis degtinės standartu ГОСТ Р 51355 – degtinės sudėtyje fuzeliai negali viršyti 3 mg/l, o aluje šie toksinai sudaro 50–100 mg/l! Būtent dėl to, apsinuodijimas alumi būna sunkesnis. Tačiau aluje fuzelio skonis silpnai juntamas, nes jį permuša specialiai tenai dedamas apynių kartumas. Įdomu pažymėti, kad apynių spurguose taip pat yra kai kurių aukštesniųjų spiritų, be to kai kurie iš jų ryškiai paveikia smegenų darbą.

Didelės apimties tyrimų apie alaus poveikį žmogaus organizmui iki šiol dar nėra atlikta, o tai ir suprantama, atsižvelgiant į abiejų pusių kovą. Visgi yra duomenų, kad alaus vartojimas iki 30 proc. padidina galimybę išsivystyti krūties vėžiui, ir visiškai nepriklausomai nuo išgeriamo alaus kiekio.

Alus sukelia daugybę akių ligų. Kataraktos ir makulopatijos (geltonosios dėmės distrofija, sukelianti apakimą) išsivystymo pavojus padidėja 1,5–3 kartus, o kartu ir rūkymas padidina negatyvų poveikį.

Išnagrinėsime kai kuriuos žalingus patarimus, klajojančius po „gydytojų“ knygeles.

Patarimus nėščioms moterims vartoti alų galima be perdėjimo laikyti nusikalstamais ir šiuolaikinė medicina tokių rekomendacijų niekada neduoda! Alkoholis, greitai patekdamas į vaisiaus kraujo sistemą, gali parodyti savo mutacines savybes ir sukelti rimtų sutrikimų besivystančiuose kūdikio organuose ir sistemose. Tyrinėjimai taip pat parodė, kad alaus vartojimas sumažina moteriškų ir vyriškų hormonų kiekį vaisiaus vandenyse, ir naujagimio svoris žymiai sumažėja.

Alus gali padidinti maitinančioms moterims pieno kiekį, tačiau šiuo atveju kūdikis jau nuo pirmų savo gyvenimo dienų gauna alkoholį kartu su motinos pienu, o tai labai negatyviai pasireiškia jo organų vystymosi ir jam „padovanoja“ polinkį į alkoholizmą.

Kartais galima rasti patarimą duoti kūdikiui valgomąjį šaukštą alaus, kad geriau miegotų, ir tai tikrai padeda. Tačiau nekalbant apie pašalines narkotines medžiagas, reikia pažymėti spirito poveikį kūdikiui. Etanolis kūdikio organizmą veikia 5 kartus stipriau, reikia atsižvelgti, kad jo svoris 12–15 kartų mažesnis už jo mamos svorį, tai ši 15 g alaus dozė atitinka 1 l suaugusių dozės. Jeigu jo mama dar nėra svaigalų gėrimo gerbėja, ji gali įsivaizduoti apsvaigusią, šleikščią būklę, kurią jai būtų sukėlęs litras alaus, išgertas iš karto ir be užkandžio. Net vienas toks eksperimentas – tai pasityčiojimas iš kūdikio, o jei jauną mamą girdytume per prievartą mėnesį ar du, tai jai beliks tiesus kelias į narkologinį dispanserį – ji alaus alkoholikas.

Kodėl žmonės geria alų? Šio gėrimo mylėtojai sako, kad jiems patinka jo skonis. Tačiau dauguma žmonių prisimena, kad iš pradžių jiems nepatiko alaus skonis, net atrodė bjaurus, bet jie palaipsniui priprato. Tai galima palyginti su pirmu užtrauktu cigaretės dūmu – iš pradžių bjauru, bet nugalint save formuojasi potraukis. Daugelis alaus mėgėjų atsisako vartoti nealkoholinį alų, remdamiesi tuo, kad jis yra blogesnio skonio, tačiau darant testus su uždengtomis etiketėmis jie neatskyrė nealkoholinio alaus nuo įprasto. Tai kodėl gi žmonės geria alų? Pirmajame etape geria, nes nori atrodyti suaugę, o paskui jį geria tik todėl, kad jame yra alkoholio. Viskas, apie kalbėjome, nuveda prie klausimo „Kodėl žmonės svaiginasi?“ Valstybė 80–90 metais stengėsi degtinę išstumti silpnesniais gaminiais ir dirbtinai mažino alaus kainą. Alus turėjo paklausą, nes buvo pats pigiausias alkoholinis gėrimas. Tai kas vyksta?

Alaus rinka pradėjo orientuotis į jaunimą, kuriam buvo svarbu ne tiek kaina, kiek aktyviai reklamos siūlomos alaus „simbolinės savybės“. Svarbi tapo 1997 m. įstatymo pataisa, priimta aktyviai „bendradarbiaujant“ aludariams. Pagal šią pataisą alui netaikomas įstatymo alkoholinis reguliavimas. Tai leido užsienio korporacijoms įsiskverbti į mūsų rinką ir organizuoti alaus gamybą bei realizaciją, išplėtoti galingą reklaminę kompaniją, primetant mūsų jaunimui atitinkamas vertybes. „Holsten“ – Vokietija ir t.t.

Romos imperijoje alus buvo laikomas plebėjų gėralu. Patys Romos piliečiai alaus negėrė, o alaus prisigėrusius prasčiokus niekino, palygindami juos su gyvuliais. Tokiu būdu šie svetimšaliai „geradariai“ sujungia malonumą su naudingumu – prisikemša savo kišenes pinigų ir išvalo mūsų šalį nuo „nereikalingų“ gyventojų.

Broliai, tačiau kam mums kam mums jungti nemalonumą su nenauda ir žala?!

O koks jūsų vaidmuo šiuose įvykiuose? Kiekvienas sprendžia pats.

 

Klimenko Ivan Petrovič, chemijos mokslų kandidatas
Последнее обновление 14.01.15 11:27
 
 
Занятия психофизической практикой
«БЕЛОЯР»
проходят ПЕРСОНАЛЬНО
Телефон для справок:
867683360
Подробнее
ЕГИСТРАЦИЯ ОБЯЗАТЕЛЬНА

Международная газета
«Быть Добру»

Международная газета
«Родовое поместье»

Международная газета
«Родная газета»

Родовые поместья
Беларуси